2010 m. lapkričio 3 d., trečiadienis

Baimės, stereotipai bei įtaka vaiko psichikai. 2 DALIS.

P.S. Po neplanuoto atitrūkimo nuo rašymo tęsiu temą. Taip jau kartas nuo karto būna su mamomis... :)

Kalbant apie stereotipus konkrečiau, pateiksiu jų pavyzdžių ir komentarus į juos. Gal tai pagelbės tiems, kas nori „apsišarvuoti“ atsakymais į aplinkinių replikas ar pamokymus, o gal padės kažkam, kas turi savyje baimių ir ieško, kaip jas nugalėti.

*Vaikai, nenaudojantys vienkartinių sauskelnių, apšlapina namuose viską, kas įmanoma... namuose sklinda šlapimo kvapas.

Vienas linksmiausių pastebėjimų... :) Taip, tėvų tolerancija taikant natūraliosios higienos metodą reikalinga. Jau esu rašiusi apie tai, jog norom ar nenorom gimus vaikeliui mūsų namuose keičiasi daug kas. Tai kodėl nepritaikius buities iki galo: suvyniokime brangius persiškus kilimus :)Vaikelį galima guldyti ant keliskart perlenkto vilnos pledo, ant pastarojo patiesus dar vystyklą, puiki patalų apsauga. Vilna puikiai pagelbės: nesugeria kvapų, gerai vėdinasi, nepraleidžia drėgmės, natūralus ir daugkartinis daiktas. Kai mažylis tampa mobilus galite į pagalbą pasitelkti daugkartines sauskelnes (jų visa įvairovė, o ir tiek daug galima pasidaryti pačioms: schema 1 - megztos vilnos kelnytės; schema 2 - medžiaginės daugkartinės sauskelnės). Svarbu, kad nevaržytų judesių, būtų kuo draugiškesnės kūno laisvei. Na, o atsiradusios netikėtos balutės tikrai būna nuvalomos, vystyklas ar patalas išskalbiamas. Galų gale, tol kol kūdikėlis maitinamas tik mamos pienu, šlapimas neturi nemalonaus kvapo, todėl pasekmės lengvai pašalinamos. Kuo vaikelis didesnis, tuo ilgesni tampa intervalai tarp šlapinimosi. Kuo toliau, tuo viskas tampa aiškiau, paprasčiau abiems pusėms. Prisitaiko buitis, mama, vaikas.... Jei tik yra aiškus noras, tikslas ir mintis, kodėl tai daroma.

*Kam save ir vaikelį taip varginti. Juk mažyliai iki 1,5-2 metų (yra teigiančių, kad ir iki 3 metų) vis tiek nesugeba valdyti kūno šalinimo sistemos raumenų, daro tai nevalingai, nesusimąstydami.

Netiesa. Mažyliai, kaip ir mes suaugę, tokiu pat būdu sugeba valdyti ir valdo „apatinius“ raumenis. Kūdikėliai tiesiog turi mažą šlapimo pūslę (ji žinoma auga kartu su mažyliu), todėl ji taip greitai užsipildo ir taip dažnai tuštinama (pradžioje intervalai vos 15-30 min.). Pūslei užsipildžius mažylis tai jaučia ir ima nerimauti, rodyti signalus. Kadangi jis pats į tualetą, žinoma, nenueis, mūsų užduotis šiai mažai bejėgei būtybei pagelbėti, t.y. suprasti, ką kalbą jo kūnas. Taip, kaip rūpinamės mažyliais, kai jie alkani, negaluoja ar nori miego, taip ir šalinimo procesai turi tapti savaime suprantami ir aiškūs. Tai visų mūsų kūno dalis, natūralus procesas, tad kodėl slopiname jų suvokimą? Jeigu nuo gimimo bedrausime su mažyliu, jis jau labai greitai ims suprasti mūsų bendravimą su juo. Suvoks, ko tikimasi iš jo šnibždant garsus „sss“. Tai lyg savotiška grąža mamai už mažylio kūno kalbos supratimą ;)

Ir dar, ar niekada nekilo mintis, iš kur mus pasiekia tokie teiginiai apie raumenų nevaldymą tokį ilgą laiką? Galbūt tai naudinga kompanijoms, gaminančioms vienkartines sauskelnes? Neva, užvilkai ir pamiršai... O iš tiesų – ilgus metus leidžiama daug pinigų, teršiama, slopinamas natūralus kūno suvokimas... Tik staiga po 2 ar 3 metus trukusio įdirbio priešinga linkme, namie atsiranda naktipuodis ir nuo šiandien turima daryti į jį.... Kaip gi kitaip elgsis mažylis, jei ne priešinsis...

P. S. Mano drauge augina 5 mėn. mergytę. Jau gerus porą mėnesių jų namuose yra naktipuodis. Mažylė į ji tiek tuštinasi, tiek ir šlapinasi. Rodo mamai signalus, mama juos supranta. Kai mamai intuicija ar laiko nuojauta pakužda, jog (nors signalų ir nėra) galbūt vėlgi laikas ant puodo (o iš tiesų būna visai ne laikas, kaip bebūtų keista), mažylė be jokio priešinimosi, mamos laikoma, „sėdi“ ant puodo. Ir kas toliau? O gi matomas aiškus veiksmas: mažylė pasistengia spustelėti (būna, jog ir išeina susikaupusios dujos), lengvai rausteli - taip akivaizdžiai parodydama, kad ji mėgina, tačiau „mama, dabar man nesinori ;)“... Štai kaip puikiai mažas kūdikėlis supranta, ką siūlo mama ir kaip puikiai jis valdo savo raumenis!

*Mamos, taikančios natūraliąją higieną, turbūt tiesiog neturi kitų darbų ar „geresnės veiklos“ nei stebėti vaikus ir signalus...

Apie tai, jog mamos sulaukia tokių pastabų, skaičiau ne viename forume ir diskusijoje internete. Besigindamos nuo tokio priekaišto mamos privardija tiek veiklų ir darbų, kad imu stebėtis, kada tai spėja.

Sutinku su tik su tuo, jog natūralioji higiena pradžioje yra labiau reikli – būtinas atidumas, įgūdžių lavinimas ir kt. – nei tarkime sauskelnių / vystyklų keitimas kas 2-3 val. Tačiau jau po kokio trečio ar ketvirto mėn. vaikelis ūgteli, pailgėja intervalai tarp šlapinimosi, mama tampa sumanesnė ir ratas įsisuka. Be to, kuo didesnis vaikelis, tuo paprasčiau ir maloniau mamos širdelei laiku ir vietoje pasiūlyti nusilengvinti nei keisti sauskelnes, vystyklus vis labiau augančiam ir gudriai priešintis sugebančiam vaikui...

*Ar gi tai įmanoma taikyti naktį? Negi vaiką reikia žadinti? Dažnas kėlimasis – didžiulis vargas...

Naktį taip pat įmanoma. Tik tai veikia skirtingai. Vienos mamos miega kietai, negirdi, kai vaikelis ima krizenti, judėti prieš atlikdamas gamtinius reikalus, todėl visuomet užvelka sauskelnes/vystyklą dėl visa ko, o kai išgirsta nuneša į vonios kambarį. Kitos gi, turi tokią stiprią nuojautą, jog pabunda prieš kokias 5 min. ir tuomet išgirsta nubudusį mažylį ir padeda jam. Dar kitos – tiesiog velka sauskelnes, nes naktis joms sunkus metas J Bet tai negadina reikalo esmės – ateina tas puikus laikas, kuomet vaikelis, įvaldęs natūraliosios higienos įpročius dienos metu, ima ir vieną naktį per miegus duoda aiškų signalą – „ssss“. Taip nutiko mums, kai dukrelei buvo kiek daugiau nei 1,5 metukų (nors naktį simuliuodavau). Dabar mums 1 metai ir beveik 10 mėn. Dukrelė naktį prašosi, tačiau dar nusišlapina miego pradžioje (gilioji miego fazė), todėl pradžioje velku sauskelnes. Kai nubundu ir patikrinu, jog nusišlapino, jas nuimu ir toliau ji miega be nieko, nes žinau, jog paprašys.

O žadinti mažylio tikrai nereikia. Primenu (jau esu rašiusi apie tai ankstesniuose straipsniuose) – naktį veikia miego hormonas, kiek ūgtelėjusių kūdikių šlapinimasis nėra toks dažnas kaip dienos metu. Taigi, iš tiesų yra įmanoma pagelbėti vaikeliui ir naktį, tokių mamų tikrai ne reta.

*Ką daryti, jeigu vaikelis užsimano nusilengvinti parduotuvėje, kavinėje, kelyje?

Kokią nuostabą besukeltų pasisakymas apie tai, jog mažyliai mamos paprašyti moka palaukti, rimtu veidu patvirtinu, jog tai TIESA. Kalbu apie jau kiek didesnius vaikelius. Nuo kokių pusės metų. Kadangi pati ėmiau praktikuoti ne nuo pat pradžių, negaliu teigti, kaip būna už namų ribų su dar mažesniais. Tik puikiai žinau, jog ir 4 mėn. vaikelis sugeba išbūti sausas ne trumpą laiką, jei prieš išeinant iš namų, jis pasiruošė išvykai, t.y. nusišlapino/išsituštino. Vaikai labai greitai pamėgsta švarą ir sausumą.

Jau laikotarpyje iki metų laiko mes visur (ir į parduotuvę) eidavome su naktipuodžiu medžiaginiame maiše - jei matau, kad nori, ištraukiu puodą ir pastatau tiesiog į pirkinių vežimėlį, pasodinu dukrą, padarome, ką reikia, uždengiu tuo pačiu maišu. Esame smagiai prajuokinę ne vieną kasininkę, parodydami kas maiše :)

Kol dukra buvo mažesnė į parduotuvę ar kelionę vilkau sauskelnes, tačiau nenustojau taikyti įprastų jai ir mums metodų. Taigi, bendravimas šioje sferoje nenutrūkdavo.

*Ar natūralioji higiena realiai įgyvendinama su dviem ir daugiau vaikų?

Mamos teigia, kad tikrai įmanoma. O aš savo asmeninę patirtį turėsiu galimybę netrukus išreikšti :) pavasarį laukiame gandrų.

***

Užbaigdama šią plačią temą, noriu dar paminėti kelis dalykus. Natūralioji higiena iš esmės neatmeta vystyklų/sauskelnių naudojimo. Mamos, kurios dar abejoja savimi, mielai apsidraudžia. Ir nieko baisaus :) Pabrėžti norėčiau, jog natūraliosios higienos esmė – atidesnis, gilesnis, geresnis bendravimas. Toks bendravimas įmanomas ir naudojant sauskelnes, reikalingu tam metu, pvz. su mažučiais vaikais.

Kalbant apie įtaką vaiko psichikai, temos neplėsiu, nes yra begalė pasisakymų, teorijų, įrodymų. Visų jų esmė viena – jokios prievartos, priešiškumo, pretenzijų dėl šlapio vystyklo ar balutės ir pan. Tol kol mama tiesiog šalia, atidi, rami ir žino, dėl ko visa tai daro, tol jokių minčių, kad pasirinktas ne tas metodas, neturi kilti.