2010 m. kovo 17 d., trečiadienis

Kelelis tolimas, kelelis artimas... Žiemos metas.

Natūralioji higiena už namų ribų – vienas aktualiausių klausimų, kurios išgirstu. Ir nieko keisto. Juk toks gyvenimo būdas, nenaudojant jokio vystymo, tik rūbelius, arba pasitelkiant daugkartinius vystyklus, asocijuojasi su nuolatine kova už „sausą būvį“ bei nenutrūkstamu šlapumu ir skalbimu. Ir visa tai, kaip dažniausiai įsivaizduojama, virti gali tik namuose. Bet gali būti ir kitaip...

Su dukrele keliaujame, važinėjame tolimesnius ar artimesnius atstumus nuo mažens. Taip, aš anuomet naudojau vienkartines sauskelnes ir pirmaisiais mėnesiais apskritai simuliuodavau, manydama, kad man nebus kur ir kaip pasiūlyti mažylei nusilengvinti. Be to, ji man rodės tokia maža. Vis keldavau sau klausimą - ar „susišnekėsime“ vietoje ir laiku. Nepasitikėjau savimi, taip pat per mažai žinojau. Savo atvejį dažnai vadinu: pirmas vaikas – pirmas blynas. Todėl dabar galiu duoti tokį patarimą: jeigu nepasitikite savimi, naudokite vienkartinę sauskelnę, tačiau ir toliau siūlykite vaikeliui atlikti gamtinius reikaliukus ne į jas. Svetimoje aplinkoje dar labiau suaktyvinkite visus „imtuvus ir siųstuvus“ ir gaudykite vaikelio signalus bei siųskite jam savuosius. Nenutraukite to, ką darėte iki tol - kam gi klaidinti mažylį bei trikdyti tarp jūsų vis stiprėjantį bendravimą. Net jei ir keičiasi aplink jus aplinka, miestai bei šalys, tegu Jūsų mažylis ir toliau jaučiasi saugiai, galėdamas pranešti apie savo poreikius. Juk šalia yra mama – tvirtovė – visada apsauganti, suprantanti, pagelbėjanti.

Žiema, be abejonės, yra bene sudėtingiausias laikas natūraliajai higienai. Šaltis, nemažas kiekis rūbelių apsunkina tolimesnes keliones, todėl būtina prisitaikyti prie mažylio. Ypač maži vaikučiai be abejonės pareikalaus iš Jūsų didesnio lankstumo ir, greičiausiai, labiau apribos Jūsų mobilumą bei ilgesnius išvykimus. Tačiau visais atvejais visų pirma siūlau mėginti prisitaikyti.

Papasakosiu apie savo šios žiemos patirtis. Tačiau nepamirškite, kad mes jau ne tokie maži, mums dabar 11,5 mėnesiuko, žiemos pradžioje buvo 10 mėn.. Tokio amžiaus vaikutį natūraliojoje higienoje priskiriu prie labai supratingo amžiaus žmogiukų.

Taigi, visų pirma apranga – lengvai atsegama ir nurengiama apatinė kūno dalis. Kuo mažiau nepatogumo, streso bei kuo daugiau spaudžių, sagučių, užtrauktukų, palengvinančių greitą užpakaliuko apnuoginimą (tai taikytina, beje, ir šilto metų laiko rūbeliams). Juk tuomet labai patogu užbėgti į kokią kavinę, draugų ar savo namus ir vėl išjudėti toliau. Ir apskirtai, linkiu kuo daugiau išradingumo. Puikiai pasitarnauja hermetiškas indas ar puodukas įšildytame automobilyje. Na, o šį saulėtą, nors vis dar snieguotą, savaitgalį pasinaudojome saulutės įšildytu šiltnamiu draugų sode :). Taigi, žiemos iškyla pavyko be didesnių trukdžių. Tačiau, vėlgi pasikartosiu, jog mano dukrelė jau ne maža, pūslė išlaiko šlapimą jau net iki 2-2,5 ar net 3 val. Mažylė išlieka linksma lyg niekur nieko (artėjant trečiajai valandai, žinoma, poreikis tampa labai aiškus, bet taip ilgai retai tekę išbūti). Todėl mūsų žiemos pasivaikščiojimai vienkartines sauskelnes pavertė daugkartinėmis. Grįžtame sausom vienkartinėm kelnaitėm (nors jos ir atrodo suveltos bei nutrintos, tačiau pasitarnauja žiemos metu vėl ir vėl). Taigi, po išvykos, jau kaip taisyklė, pasysiojame namuose į naktipuodį. O jeigu reikalas visgi prispaudžia ir sysiaus labai užsimanoma dar kelyje, puodukas šalia krepšyje, tad pasinaudojame juo automobilyje prieš pajudant namo. P.S. bet vis nesuprantu pati savęs... po žiemos pasivaikščiojimų grįžtame namo sausomis vienkartinėmis, bet vis tiek jas uždedu.... ir iš kur tas abejojimas savimi....? Akivaizdu - yra kur tobulėti...

Vienas įdomus dalykas, kurį mano vyras apibūdino taip: ką norėjai, tą ir turi. Šį savaitgalį, jau minėto žiemos pikniko metu, puoduko kartu nepasiėmiau. Maniau: lauke jo nereikės, netoli draugų namai, nueisime ten, prieš išvažiuojant pasysiojom ir pakakojom (būtina sąlyga prieš išjudant iš namų!), taigi, pirmas dvi valandas viskas bus puiku. Praėjus 1,5 val. – aliarmas. Ašaros, nes labai norima sysiu, iki draugų namų gabaliukas, o sysiaus norima jau dabar. Ėmiau ieškoti išeities iš nevilties - palaikiau mažylę ore už šlaunų, lyg siūlydama sysiaus. Maniau, tegu pasysioja i sauskelnes, vėliau pakeisiu į kitas. Juk akivaizdu, kad jai taip spaudžia pilvuką, zyziukas vis stiprėja... atsisakoma sysioti į sauskelnes... (veiduke nematau jokio mimikos požymio, rodančio, jog mažylė sysiotų). Zyziukas stiprėja ir tampa akivaizdu, jog būtina tuoj pat kažkur pasysioti, nes iš akelių jau rieda pupos. Čia ir pakliuvo akiratin šiltnamis, išgelbėjęs situaciją. Po visko vyras ir prabilo apie tai, jog turiu, ko mokiau, ir rezultatas akivaizdus - mažylė įvaldė savo kūną.

Tuo metu man galvoje sutvisko kažkur skaityta informacija apie „švaraus lizdo“ instinktą, ypač stipriai veikianti už namų ribų. Vaikai, pratinami prie natūraliosios higienos, labai greitai pripranta prie švaraus užpakaliuko ir nenori daryti po savimi. Jei visgi mama nesupranta, nenugirsta, praleidžia signalą, ji, žinoma, praturtinama „šlapia dovanėle“. Bet mums tai nutinka tik namie...

Ir dar. Vis sau kartoju, na kokie tie vaikiukai sumanūs. Kaip dažnai juos veltui priskiriame prie labai mažų ir neva dar mažai suprantančių... Mūsų atveju namuose kritiniai momentai pasitaiko, pasaulio pažinimas, dantukai, mamos reakcijų tyrinėjimas, padaro savo ir šlapių kelnyčių būna, bet juk iš to abi pusės ir mokosi. Tačiau aš labai žaviuosi tuo, kaip šią žiemą mažylė puikiai pramoko valdyti savo kūną. Kaip aiškiai ji man parodo, kad pasivaikščiojimas, išvykimas ir pan. baigtas ar laikinai nutraukiamas, nes mažasis užpakaliukas turi svarbu reikalą!

Ne visos žiemą traktuoja kaip sudėtinga metų laiką. Vakar savo akimis mačiau mamą, kurį pasiūlė dukrelei sysiaus už namo kampo, kur nepučia vėjas. Mažylė atliko reikalą ir nutipeno toliau (beje, ji vilkėjo dviejų dalių kombinezoną, kurį iš tiesų lengva nuvilkti). Užsienio šalių mamų blog‘uose skaičiau, kad jos taip pat nekelia sau problemų žiemą. Mamos iš Kanados puikiai prisitaikę, „šikniukai“ užgrūdinti, taigi viskas vyksta non stop. O ką jau kalbėti apie žavingą Kinijos gyventojų prisitaikymą (pritūpus viskas nesudėtingai atsidengia :)) Taigi, šaltesni orai čia nebaisūs ir netrukdo natūraliems dalykams :). Tik, mėginu spėti, lietuviškiems -25°C tai kažin ar tiktų... Bet šiaip tai labai dėmesio vertas rūbas, padėsiantis švelnesniu oru ar namie. Tokias kinietiško tipo kelnes galite pasiūti pati.

Su pačiais mažiausiais labai patogu ir saugu natūraliąją higieną praktikuoti pasitelkiant vaikjuostę. Pati vaikjuostės nenaudojau, bet apie jos privalumus natūraliojoje higienoje labai daug kur rašo. Vėlgi, kalbant apie žiemos metą su pačiais mažiausiais vaikučiais, pabrėšiu, jog rekomenduojami trumpesni pasiaikčiojimai, užpakaliuką, dėl visa ko, apgaubiant gerai sugeriančiu vystyklu, neperšlampančiu įdėklu ir vilnos kelnaitėmis. Vaikjuostėje vaikelio signalai būna labai aiškūs. Be to, kaip patyrusios mamos rašo, kažkodėl būtent vaikjuostėje net patys mažiausi išbūna sausi ilgiau nei gulinėdami namie (spėjama, jog prispaudimas prie mamos atitinkamai spaudžia pūslę, padeda sulaikyti, o gal vėlgi puikiai veikia „švaraus lizdo instinktas“). Na, o jei vaikelis vaikuostėje užmiega, tuomet iš tiesų galite nusiraminti, jog pasivaikščiojimas pailgės. Kol mažylis miega tvirtai, net ne krutėdamas, galite būti ramesnė - miego hormonas šalinimo funkcijas taip pat „užmigdo“. Net jei vaikelis staiga pabustų ir tuoj pat nusišlapintų, namo tikrai spėsite grįžti nepersišaldę.

Natūralioji higiena už namų ribų nesudėtinga, jeigu: tėvai nesusivaržę bei nekreipia dėmesio į tokius atvejus, kaip kartais pasitaikantys trečių asmenų komentarai; jei bus pakankamai išradingi bei apmastę galimas situacijas, vietas, kur bus įmanoma padėti vaikučio poreikiams; bei jeigu su savimi turės sausų rūbelių, jei maža kas ir nestresuos dėl "nesėkmių"... p.s. dar nepamirškite tinkamai "apsiginkluoti" pasisvečiavimams kitų namuose, ypač kur neauga vaikučiai. Čia dažniausiai sutinkamas padidintas jautrumas dėl kilimų, baldų ir kt. :) Tad storesnis vystyklas gal ir nepakenks, jei prisibijote, jog užsišnekėsite ir... kartais plepioms mamoms taip būna... ;)

Ir dar - yra atvejų kuomet mamos naudojimąsi gerai sugeriančiomis daugkartinėmis ar vienkartinėmis sauskelnėmis įvardija kaip atleistiną :) ir protingą:

  • Pradiniame etape, kuomet natūraliosios higienos dar tik mokomasi;
  • Nakties metu, jeigu mažylis nemėgsta būti keliamas iš lovytės ir nešamas pasysiojimams (p.s. mums kartais taip būna) arba jei mama kietai miega, negirdi tik ką nubudusio mažylio ir šis pasišlapina lovoje. Taip pat esant dideliam mamos nuovargiui;
  • Esant stresui, stipriems išoriniams dirgikliams ar sergant mažyliui;
  • Ilgų kelionių metu, kuomet iš tiesų gali būti tokie atvejai, jog niekaip negalėsite pasitelkti natūraliuosius būdus;
  • Jeigu mama rimtai pavargo ir ketina nuleisti rankas bei atsisakyti natūraliosios higienos. Tuomet siūloma „pailsėti“ ir trumpam pereiti prie sauskelnių, o ilgai netrukus, atsigavus, vėlgi grįžti prie savojo tikslo;

„Gyvenimas be sauskelnių“, kaip rašo Ingrid Bauer, tai nereiškia, jog pasinaudojimas sauskelnėmis tampa neatleistinu. Visada yra galimybė rinktis. Be to, svarbus niuansas, vaikučiai nusipelnė turėti laimingus ir pailsėjusius tėvus. Todėl, iškilus tom sunkiom situacijom, galite pagalbos ir atokvėpio paieškoti spintelėje ar stalčiuke su vystyklais/sauskelnėmis ;)

Nuotraukos iš: http://www.fuzbaby.com/ ir http://www.nd.edu/~ois/PhotoContest/2004/Most%20Humorous.htm