2010 m. vasario 22 d., pirmadienis

Kritiniai momentai

Į eterį planavau paleisti straipsnelį kita tema nei rašau dabar, tačiau aplinkybės pakeitė planus. Šis man tapo aktualesnis.

O gi mums dygsta dantukai... Šeši iš karto... Ašarų pakalnių būna, ir ne viena... Be viso to aplankė mus ir Rota virusas... O paskui slogelių buvo, tekėjo upėmis... Jei klausiate, kodėl gi čia Jums „bėdijuosi“? Atsakau: o gi visa tai labai stipriai ir ryškiai įtakoja natūraliąją higieną. Įsivaizduokite - Jūsų, rodos, jau visai šauniai įvaldytus įgūdžius staiga ima griauti stipri jėga. Tai turbūt tas vienintelis didelis trūkumas, kuomet natūralioji higiena gali tapti sunkiai įgyvendinama ar net kankinančia. Tik kantrybė gali pagelbėti ir išlaikyti mamos entuziazmą. Viskam praėjus atsikvėpiau ir pasidžiaugiau – manau, išmėginimą atlaikiau.

Dėl visos tos eskadrilės bėdų-bėdelių mano mažylė irzli, na, ir suprask - galvoju sau ­­­- ar dantukas, ar slogytė kankina, ar sysiu nori... Sodinu ant puodo. Šnypštas... nieko :) Lipa nuo puodo, verkalioja zyzelioja. Signalai susimalė – mąstau sau. Stebiu kas bus toliau. Nešioju, žaidžiu, laukiu... Signalas! Meta žaidimą ir ima zysti, tiesia rankas ir kojas pirmyn prieš save (jau minėjau, tai Paulinos aiškiausias, ryškiausias signalas). Puodukas šalia, imu ir pasodinu ant jo. Ssssss.... yra! Kaip senais gerais laikas.... palengvėja ant dūšelės. Vadinasi, jai tiesiog sunkus etapas - pasakiau sau - ko gi norėti. Tądien įsakiau sau būti kantriai ir nesisieloti dėl nepagautų sysiukų. Apskritai dažnai sau sakau – vaikui reikalinga rami mama, pamėgink tokia būti :)
Taip, iš tiesų, yra ne tik privalumų, bet ir trūkumų. Bet kur gi trūkumų nebūna...?! Blogiausia tai, jog dažniausiai būtent trūkumai labiausiai nugąsdina, nesvarbu, kad jų tik vienas kitas, o privalumų keliagubai daugiau. Bet juk ta porelė trūkumų, rodos, tokia sunki, nepakeliama.... Nagi, vėl pažvelkime į viską atidžiau.

Mažulyčiai kūdikėliai sysioja net kas 10-15 min. Ilgiausi intervalai būna iki 30 min. Taip, iš tiesų, nugąsdina. Bus sakančių, jog teks visą dieną tik „gaudyti“. Tuomet pabandykite pradžiai bent dalinai – dienomis derinkite tai su vystyklais, tačiau nepamirškite ir tada stebėti kūdikėlio bei jo ritmų. Tai irgi suteiks daug asmeninės patirties ir bus naudinga ateityje. Būtent taip pradėjau aš.

O natūraliosios higienos trūkumą ligos, dantukų dygimo metu ir pan., manau, jau atskleidžiau rašinuko pradžioje. Norėčiau tik pridurti, jog tokiu atveju mamai pagelbėti gali parama iš šalies. Gal vyras, mama, anyta, draugė padės su vystyklų ir rūbelių skalbimu, pagamins pietus, o Jūs tiesiog būkite kartu su negaluojančiu vaikeliu, jam juk labiausiai reikia atidžios, ramios mamos.

Jei mano vyras pradžioje ignoravo mano raginimus prisidėti prie natūralios higienos ir sakė, jog nemokės, nesugebės, ir mieliau stebės bei džiaugsis pasiekimais iš šalies, tai dabar (manau, kai mažoji ūgtelėjo jam lengviau ir paprasčiau), grįžusi namo po neilgo išvykimo, randu pabudusią mažylę kruopščioje tėčio priežiūroje – su vystyklu kelnytėse, vėliau paaiškėja, kad pabudus ir puoduku buvo pasinaudota. Pagalvojau ­­- vadinasi, mano pasakojimai ne veltui, jau pamena, kad po miego mažoji nori sysiu :) puiku! Taigi, dabar galime visi kartu pasidžiaugti įdirbio rezultatais. :) Užkrėčiau ir vyrą. O kaip smagu šiandien buvo iš vyro išgirsti: „Kažko ji zyzelioja žaisdama, gal ji sysioti nori...?“ Beje, labai svarbu vyrus įtraukti kuo anksčiau, jie kartais atsitraukia tiesiog dėl nedrąsumo prieš trapią būtybę. Kartą viena mama puikiai pasakė: „neišeliminuokime vyrų“. Iš tiesų!

Kitas kritinis momentas būna atsiradus, taip vadinamajam, komunikaciniam streikui. Šis dalykas, kiek domėjausi, kaip ir neišvengiamas... Ateis laikas ir toks etapas natūraliojoje higienoje būtinai bus. Tai individualus dalykas, vykstantis individualiu laiku, jam iš anksto morališkai nepasiruoši :) Tiesiog vieną dieną vaikelis ima ir nustoja rodęs signalus, jis nebesako, kad nori arba tiesiog ima priešintis sėdimuisi ant naktipuodžio, jei tai vyresnio amžiaus mažylis... Kaip priežastis labai dažnai įvardijamas intensyvus vystymasis, t.y. pvz. mokymasis sėdėti, ropoti, stovėti, vaikščioti ir kt. Mažylis taip stipriai siekia tikslo, mokosi arba tiesiog taip susidomėjęs veikla ar pasiekimu, jog prašymasis sysiu/kaku jam tampa absoliučiai antraeiliu dalyku... (mamos nelaimei :) ). Viename lenkiškame tinklapyje radau įdomų paaiškinimą, kodėl tuštinimasis tokiu atveju tampa antraeiliu. Ieškant atsakymo siūloma grįžti į gilią tolimą praeitį, kuomet gyvybiškai svarbūs instinktai, tokie kaip judėti pirmyn, bėgti, sprukti, buvo gerokai svarbesni nei natūraliosios higienos poreikiai... tokia neva išgyvenimo prigimtis.... gal ir tiesa :) :)

Tai ką gi daryti mamai priėjus tokį etapą? O gi kantrybė čia visagalė. Jei ji pakankamai tvirta, puiku, viskas įveikiama. O jei yra kitaip – gal tiesiog visų pirma nusiraminkite ir, surinkusi krūvelę šlapių vystyklų ar rūbelių, įjunkite skalbimo mašiną. Mažyliui pasiūlykite įdomią veiklą ar miegelio, o sau – puodelį arbatos. Paguodžianti informacija: tai dažniausiai trunka neilgai, gal dieną kitą. Vėliau grįžtama prie įprastos komunikacijos. Nors, žinoma, būna įvairiai. Tiesiog stebėkite, įsiminkite viską – vėl atėjus tokiam etapui, jį greičiau atpažinsite, bus mažiau streso.

Mums tokie etapai buvo. Trukdavo nuo pusdienio iki dienos. Apima keista savijauta. Imu galvoti kas ne taip. Įprasta ieškoti priežasčių. Natūralios higienos atveju jos nesudėtingai randamos. O jeigu tai ne aukščiau minėtos priežastys - tai gal devyndarbė voveraitė mama tiesiog aiškiai per mažai skiria dėmesio... vaikučiai už tai oi kaip „baudžia“... :)

Na, o dabar prisiminkime tą gėrį, dėl kurio verta mažylius mokyti natūraliosios higienos:

  • Mama išmoksta ypač anksti suprasti bei išjausti mažylio poreikius. Tai gamtos dovana padedanti bendrauti su kūdikiu ir suteikianti daug džiaugsmo, abiems pusėms: aš suprantu – mane supranta.
  • Mažylis natūraliai, be prievartos ima suvokti bei jausti savo kūną ir greičiau tampa savarankišku.
  • Sveika ir švari kūdikio oda.
  • Kūdikiui patogiau būti be vystyklo ar sauskelnių, tiesiog su rūbeliais ar nuogu užpakaliuku – natūralioji higiena suteikia tokia galimybę.
  • Ūgtelėjusio mažylio nereikės mokyti puoduko/tualeto reikalų. Kaip žinia šis etapas sunkus abiems pusėms – juk kažkodėl vieną dieną tėveliai ima prašyti nedaryti į sauskelnes....
  • Be abejonės taupu – jokių ar minimumas vienkartinių sauskelnių. Daugkartiniai vystyklai ar kelnaitės greitai atsiperka, be to gali puikiai pasitarnauti ir draugių vaikučiams.
  • Tikrai ekologiška. Tačiau čia kaip neabejotinai ekologišką variantą iš tiesų esu linkusi įvardyti tą tikrąją natūraliąją higieną – nei vienkartinių, nei daugkartinių vystyklų, kur taip pat pasitelkiama gamyba ir pan. Tai trečiasis variantas, siūlantis daugiausiai ekologijos. ...Apskritai, ar šiais laikais žmogus sugeba gyventi iš ties ekologiškai? Per giliai įbrista, sakyčiau. Bet pradėkime nuo esminių dalykų ir planeta Žemė lengviau atsikvėps.

Nuotrauka iš: http://www.parentsconnect.com/

3 komentarai:

  1. Laba diena :) Pries susilaukdama vaikelio irgi galvojau naudoti tik daugkartines sauskelnes bei 'gaudyti' maziaus dziaugsmus. Bet pabandzius (naudoju medvilnines arba bambukines palutes + vilnones kelnytes) pamaciau, kad vis tiek sysiukas persigeria ir viskas suslampa... Dar nepraradau vilties prie to grizti, bet kol kas gyvename su vienakrtinemis sauskelnemis... Norejau paklausti - vis rasote, kad reikia gaudyti kudikio signalus, kada jis nori slapintis ar tustintis - o kaip jam miegant ar nakti? Negi vaikai miegodami nesysioja? Ka darote tokiu atveju, jei vaikas diena miega kelias valandas, arba nakties metu? Musu kleckas nakti labai daug slapinasi (sprendziu pagal sauskelniu turini), tai mintis apie visu tu sysiuku sugaudyma truputi varo panika... :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. sveiki :) taip, naktis is tiesu ir ta sunkioji dalis... jie sysioja, dazniausiai maziau, kunas nakti jaucia. Na bent man buvo pradzioje sunku, nes miegas versdavo is koto. Tad nakti kudikyste pramiegojome vienkartinese sauskelnese... Treniravausi dienos metu :) Tokia buvo mano pradzia. nakti pradziai tiesiog iseleminavau. Mano dukrele zisti kruti prasydavao nakti kas 1 val. ar 1.5 val., taigi dar plus slapinimasis kas 20-30 min. butu mane, kaip maniau, pribaiges nakti.... Tad pasinaudojau tuo patogumu.
    Apie nakti irgi bus atskira tema.. Man ji paciai aktuali. Dabar, zinoma, kai mums 11 men. problemu nera, arba apskritai nepasisiota buna, tik ryte, arba 1-2 kartus, o tai jau nesunku :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Atsiprasau, praleidau Jusu klausima del pietu miego. Dukrele anksciau budavo labai prasta miegale dienos metu, tad jei ji pries miega atsisakydavo pasysioti, vilkdavau jai vienkartines kelnaites.. Stengdavausi zinoma dar truputi pratempti laika ir sulaukti sysiaus, ir tik tada mygdyti, bet su mazyliais buna visaip... jei ima verkti del miego, jauna mama bunant puola stresas :) jog vaikas verkia. Pykdavau ant saves, jog kazka ne taip darau, mokytis yra ko. Kudikelio kalba per diena neismoksi. Patariu eksperimentuoti, pradziai kad ir su vienkartinemis. Pries miegeli tegu pasysioja ir tada ziurekite, kuom baigiasi, kaip ilgai ismiega nepasysiojes, ar pamperis sausas, kaip keiciasi sysiojimo intervalai miego metu vaikeliui augant. Gal viskas greiciau nei manote pasirodys paprasta.

    AtsakytiPanaikinti