2010 m. sausio 27 d., trečiadienis

Pradžių pradžia

Prieš gimstant dukrelei kruopščiai paruošiau vystyklų kraitelį. Maniau, jog vystymas pats teisingiausias, ir sakiau sau, jog vienkartinės sauskelnės bus reto naudojimo daiktas. Po pirmų dviejų savaičių kruopštaus vystymo ir skalbimo – pavargome... Vis sukau galvą, kaip augino mamos ir močiutės – kūdikiai nuolat šlapinasi, o mama nespėja suktis. Tuomet nuovargio vedami nakčiai užvilkome vienkartines... Negalėjau patikėti, jog ties tuo viskas gali ir baigtis.

Dienomis ir toliau kruopščiai vysčiau. Tikėjau ir tikiu, kūdikio užpakaliukas turi žinoti, kas tai yra šlapia, tačiau mane anuomet vis graužė nuojauta, jog kažką darau ne visai taip.

Kadangi mano mažylė ilgoką laiko tarpą turėjo bėdų su pilveliu, vis palaikydavai ją virš kriauklės lotoso pozoje, atrėmusi jos nugarytę į savo pilvą. Taip mažylei ilgai nelaukus pavykdavo išsituštinti ir skausmai liaudavosi. Man šis kūdikio laikymas lotosiuke buvo iš tiesų didžiulė pagalba. Taip ir augome po truputį: naktimis vienkartinės sauskelnės, dienomis – vystyklai ir, jei reikėdavo, vienkartinės sauskelnės, na o „kakutis“ dažniausiai su lotoso pagalba. Nuojauta kuždėdavo man, jog mažoji ima tą lotoso pozą suprasti kaip signalą. Neretai be „kakučio“ ar vietoje jo mažoji padarydavo „sysiuką“.

Taip mąstant ir tyrinėjant savo stebėjimus sulaukiau pagalbos! Dėka vieno puikaus žmogaus į mano rankas pakliuvo Ingrid Bauer knygos „Diaper free“ vertimas į rusų kalbą. Supratau, kad būtent to ir laukiau. Šioje knygoje perskaičiau tai, ką intuityviai lyg ir suvokiau, bet nežinojau, kas tai ir „su kuom valgoma“. Ši knyga sudėjo taškus ant „i“ ir suteikė vidinės ramybės bei pasitikėjimo, kurį praradau tiesiog dėl žinių trūkumo.

Dabar begalės džiaugsmo suteikia tai, jog matau, kad galiu suprasti dukrelę, o ji – supranta mane. Mūsų bendravimas mokantis natūralios higienos tapo tokiu natūraliu ir neįkyriu, jis tiesiog yra šalia mūsų ir mums padeda gyventi paprasčiau. Be to, kad atpažįstu dukrelės signalus, kai ji nori TO, išmokau intuityviai nujausti, kad mažylei manęs reikia. Tai nuostabus jausmas!

Deja, dauguma vakarietiškos kultūros medikų teigia, jog vaikai nesugeba kontroliuoti tuštinimosi ir šlapinimosi raumenų iki 2-3 metų, ir neva visai tai daro „nė nemirktelėję“. Gamintojai savo ruožtu trinas rankas ir išleidžia į rinką vis didesnius vienkartinių sauskelnių dydžius. Rezultatas: vaikai mokomi suvokti sauskelnes kaip tualetą bei ilgai nesupranta ryšio tarp „sysiu“ ir „šlapia“, o pradėjus pratinti prie puoduko dažnai sutelkiama daug jėgų atpratinti nuo to, kas per 2 „pampersinio“ gyvenimo metus tapo įprasta. Kalbu apie dažniausius, standartinius atvejus, žinoma, būna išimčių ir įvairių variantų. Bet ar esate tikri, jog Jūsų atvejis bus tas išimtinis?

Taigi, labai noriu atkreipti dėmesį į tai, jog kiekvienas sveikas mažylis puikiai suvokia savo fiziologiją ir geba išmokti atitinkamai reaguoti. Jeigu tuo netikite, atlikite paprastą bandymą – nuvilkite mažyliui sauskelnes ar vystyklą ir stebėkite jo elgesį, kai jis šlapinsis ir kaip jis elgiasi iki to. Be abejonės įsitikinsite, jog šis mažas Dievo kūrinys tikrai suvokia, kas su jo kūneliu vyksta ir tuo metu yra susitelkęs ties tuo. Jis parodo tai visais jam įmanomais būdais. Išmokite stebėti ir suprasti! Tėvų abejingumas ir nesidomėjimas gali tapti priežastimi, dėl ko vieną dieną mažylis nustos Jums bandęs sakyti, jog tuoj darys TAI.

Nepamirškime, jog vienkartines sauskelnes sugalvojo suaugę suaugusiems, t.y. jų patogumui. Užvilkę kūdikiui tokias kelnaites, blokuojate savo pačių suvokimą apie mažylio fiziologiją, o svarbiausiu čia tampa siekis išlaikyti vaikelio rūbelius švariais, o užpakaliuką sausą. Beje, švara – ginčytinas aspektas. Kadangi vienu metu gana intensyviai naudojau vienkartines sauskelnes, galiu palyginti ir teigti, jog būdavo nemaža darbelio sutvarkyti „prikakotame pamperse“ išsivoliojusį „šikniuką“. Ką jau kalbėti apie tai, jog esant didesniam kiekiui „kakių“ vienkartinės sauskelnės tiesiog neatlaikydavo, jeigu gumelės ties šlaunimis ir atlikdavo savo funkciją bei sulaikydavo „laviną“, tai ties nugara viskas laisvai išplaukdavo ir išsitepdavo kiaurai. Iš tiesų, man daug mieliau savo mažylę palaikyti ir pašnibždėti jai „aaa“ ar „kaku kaku“ ir pasidžiaugti abipusiu supratimu.

Ir dar, natūrali kūdikių higiena – jokia naujovė ar mada. Ji buvo ir yra visame pasaulyje nuo pradžių pradžios, kaip natūralus kūdikio poreikio tuštintis suvokimas bei tenkinimas. Tačiau mūsų skubanti civilizacija tai nepagrįstai užgožė. Galbūt todėl apklausos ir rodo, jog daugeliui kūdikis asocijuojasi su tokiomis būtinomis sąlygomis kaip „krūtis + sauskelnės“.

Nuotrauka iš: organicbabyproducts101.com

2010 m. sausio 25 d., pirmadienis

Įžanginis žodis

Mamų kalba galėčiau save pavadinti „gaudančia“. Tik vadinu šiuo žodeliu ne namuose krentančius daiktus ar vaiką, ir ne apie nuo neišmiegotos naktelės kartais griuvinėjančią mamą. Mėginsiu papasakoti, kaip „beprotiškai fantastiškai“ besisukančiame pasaulyje galima išmokti atidžiau įsiklausyti į kūdikį, suprasti jo poreikius bei kūno kalbą. Juk kūdikis bendrauja ne vien ūgtelėjęs, jis išreiškia žymiai daugiau ir žymiai anksčiau nei mes tai sugebame suvokti.

Suprantamiau tariant – kalbėsiu, kaip nuo vaikelio gimimo gali būti „gaudomi“ „sysiukai“ ir „kakiukai“, t.y. kaip kiek įmanoma anksčiau vaikelis būtų pratinamas prie natūralios higienos, prie „darymo“ ne į vystyklus/sauskelnes. Ties šia vieta skeptikai, žinoma, gali šaipytis, jog pažinimą, įsiklausymą palyginau su higienos reikalais, ir jog vos gimęs kūdikis gali šlapintis ne į vystyklus/sauskelnes. Nenustebsiu šia dvejone. Juk neva įprasta ir paprasčiau dabar yra kitaip – „šmakšt“ į vienkartines sauskelnes ir krypuok. Ar iš tiesų tai paprasčiau? Tik apie tai bus atskiras skyrelis.

Kiekvienas, turintis mažytį mylimą džiaugsmą namie, žino, ir tikrai yra patyręs, jog kokiu būdu su šiuo kasdienybės elementu „bekovotum“ – jis lieka neišvengiamas ir būtinai per kažką „šlapiai kerta“. Tai gali būti Jūsų piniginė, Jūsų miegas, o gal tiesiog laikas ar kita materiali-nemateriali energija. Kaip, kas ir su kuo bus derinama – valia kiekvieno pagal asmeninius prioritetus ir, be abejonės, galimybes, norus bei tikslus. Tik jau nuo pat pradžių noriu pabrėžti, jog „gaudoma“ yra tik pradžioje ir taip mokomasi suprasti tuos signalus, kuriuos vaikelis rodo. Tai pabrėžiu tiems, kurių vaizduotėje iškilo mama vis terorizuojanti vaiką „sysioti“ ar lakstanti paskui ūgtelėjusi vaikelį su naktipuodžiu rankoje. Vėliau gi visa tai perauga į puikų bendravimą, kuomet vaikelis jau aiškiau įvardija, kad nori nusilengvinti. Ir visai greitai ateina Jūsų įdirbio rezultatas, kuomet mažylis aiškiai pasiprašo. Ir nuo tada jau tikrai nebereikės pirkti sauskelnių ar skalbti vystyklų. Jau vien nuo šios minties galėtų atsirasti paspirtis mokyti vaikelį ir mokytis pačiai kontroliuoti šią natūraliąją higieną.

Dar, beje, kilo ir tokia mintis, jog nekalbantį mažylį galima išmokyti gesto, reiškiančio „sysiu/kaku“ ir su juo susieti natūralios higienos reikalus. Tie kas žino, kas tai yra girdinčių vaikelių gestų kalba „babysign“, supras apie ką aš. Apie tai pasauliniame voratinklyje daug informacijos. Yra ir Lietuvoje to mokančių žmonių. Pasidomėkite, tikiu ir žinau, kad tai gali dar labiau supaprastinti mokymąsi bei suteikti žaismingumo augančio mažylio ir mūsų pačių gyvenime. Tai lyg kūrybinis pasiūlymas susidomėjusiems.

Nesu natūralios higienos meno ekspertė, nei, deja, žinovė, galinti profesionaliai išdėstyti visus vingrius. Gimus dukrelei tapau sau pačiai nauju žmogumi, tapau mama ir pati augu kartu su dukrele, įgyju patirtį, džiaugiuosi pirmaisiais pasiekimais, rezultatais – tiek dukrelės, tiek mano pačios. Mokymasis natūralios higienos – tai viena komunikacijos su vaikeliu rūšių. Kaip bebūtų keista, tačiau tai iš tiesų puikus bendravimo su vaikeliu „treniruoklis“. Svarbu žinoti, dėl ko tai daroma ir ką tai duoda. Kadangi esu dėmesinga kiekvienai natūralios vaikų higienos informacijai, pasidalinsiu tuo, kas man žinoma. Mėginsiu sudėlioti mozaiką tiems, kam įdomu.

Paskatinta judėjimo „Mano vystyklai“ iniciatorės, Barboros mamos – Astos – ėmiausi rašyti apie tai, kaip ši kasdieninė higiena atrodo mūsų šeimos gyvenime, mūsų namuose ir jų ribų. Čia pat atvirai pasisakau, jog, deja, nesu iki galo įvaldžiusi šio meno – jį mielai derinu su vystyklų bei (deja) kartais vienkartinių sauskelnių naudojimu, kai man reikia kažkur toli išjudėti, o už lango šaltoka (Keliones taip mėgstame!). Na, tai lyg dėl viso pikto ar kai žinau, jog galimybių pasinaudoti šiomis natūraliomis žiniomis nebus. Tiesa, man taip pat, deja, gaila, jog kai kurie etapai greitai praėjo deramai jų neįsisavinus. Dukrelė auga ir jų negrąžinsiu atgal, bet, kaip pati sau sakau - bus proga tobuliau išmokti su kitu vaikeliu ateityje ir apie tai papasakoti kitiems. Ir dar – pradėjusi rašyti savo dienoraštį, susiėmiau silpnose vietose ir pamačiau, kad viskas visgi dar paprasčiau nei maniau. Matau, jog mes su mano dukrele turime krūvą galimybių pažengti į priekį ir mesti lauk tas niekingas baimes dėl ilgesnių ar trumpesnių kelionių bei naktinio miegelio. Pastarasis jau be jokiu rūpesčių išmiegamas sausai ir be vienkartiniu sauskelnių (!). Bet ir čia bus atskiros, išsamesnės temos.

Kodėl prabilau apie praeitus etapus ir kodėl man jų gaila? Viskas dėl to, kad padariau klaidų sugadinusių mano pasitikėjimą savimi pirmosiomis dukrelės gyvenimo dienomis. Tai ką darau dabar, galėjau daryti nuo pat pradžių teisingai, tuomet pasaulį teršiančių ir mūsų jutimus bukinančių vienkartinių sauskelnių į namus nebūčiau net įsinešusi. Nuo pradžių pradžios turėčiau puikų arsenalą poreikius atitinkančių daugkartinių sauskelnių, įklotų, taip nebaisu niekur išjudėti, jei bijoma to "maža kas". Reikia tik būti tinkamai pasiruošus (tai puikiai nupasakoja Astos dienoraštis „Mano vystyklai“ , tačiau apie tai tarstelėsiu žodelį savo dienoraščio skyreliuose ir aš).

Tikrai žinau, jog yra mamų visur ir visada „gaudančių“, arba „gaudančių“ ir naudojančių tik daugkartines sauskelnes/vystyklus, tačiau vienkartines niekada ar beveik niekada. Tikiuosi labai, jog bus ir jų pasisakymų. Gal taip bus drąsiau pradėti kitoms įtikėti, jog visa tai visiškai įgyvendinama. Juk dažniausiai paprasta tai, kas natūralu. O kad tai elementaru – nesakau. Žinių, supratingumo bei atidumo reikės. Tačiau visa tai iš tiesų nėra sudėtingiau nei to paties mokyti jau ūgtelėjusį vaikelį iki tol gyvenusį tik „pampersinį gyvenimą“. Laikas vaikeliui suvokti natūraliąją higieną vis tiek ateis. Kodėl nepradėti anksčiau?! O gal tai ne anksčiau, o tiesiog laiku?

Mano dukrelei Paulinai po kelių dienų bus dešimt mėnesių ir mes natūralios higienos šalininkės, mums abiems tai patinka. Čia pateiksiu paprastą, na tarkime, pastarosios savaitės realybę (tiems, kam kilo klausimas, kaip taip gyventi?) – išskalbti keli šlapi vystyklai ir sunaudotos vos kelios vienkartinės sauskelnės (šalta šiemet žiemužė!), namai pilni geros energijos, čia gyvenimas sukasi savu ritmu kaip visada, kylantys reikalai taip pat nenukenčia, draugams visada atviros durys pasibūti kartu, randu laiko dukrai ir žaislą pasiūti, numegzti ar nuvelti, na, o kad ir įvykęs „šlapias faktas“ vis tiek mums neužtemdo saulėtos nuotaikos, juk taip mažasis užpakaliukas irgi mokosi suvokti, kas tai yra „šlapias jausmas“ ir greitai praneša apie tai mamai.

Yra labai daug priežasčių, dėl kurių taip gyvenu. Viliuosi - gal tai taps priežastimis ir kitiems. Šiame dienoraštyje kviečiu mamytes ir tėvelius pažvelgti į kūdikio natūraliąją higieną kitaip, atrasti, kas pamiršta – pagvildensiu tai ir linksmai, ir rimtai.

Užbaigdama savo įžanginį žodį, siūlau pažiūrėti ir paklausyti vienos linksmos mamos iš JAV, dainuojančios apie bendravimą pasitelkus natūraliąją higieną (angl. EC - elimination communication).