Prieš gimstant dukrelei kruopščiai paruošiau vystyklų kraitelį. Maniau, jog vystymas pats teisingiausias, ir sakiau sau, jog vienkartinės sauskelnės bus reto naudojimo daiktas. Po pirmų dviejų savaičių kruopštaus vystymo ir skalbimo – pavargome... Vis sukau galvą, kaip augino mamos ir močiutės – kūdikiai nuolat šlapinasi, o mama nespėja suktis. Tuomet nuovargio vedami nakčiai užvilkome vienkartines... Negalėjau patikėti, jog ties tuo viskas gali ir baigtis.
Dienomis ir toliau kruopščiai vysčiau. Tikėjau ir tikiu, kūdikio užpakaliukas turi žinoti, kas tai yra šlapia, tačiau mane anuomet vis graužė nuojauta, jog kažką darau ne visai taip.
Kadangi mano mažylė ilgoką laiko tarpą turėjo bėdų su pilveliu, vis palaikydavai ją virš kriauklės lotoso pozoje, atrėmusi jos nugarytę į savo pilvą. Taip mažylei ilgai nelaukus pavykdavo išsituštinti ir skausmai liaudavosi. Man šis kūdikio laikymas lotosiuke buvo iš tiesų didžiulė pagalba. Taip ir augome po truputį: naktimis vienkartinės sauskelnės, dienomis – vystyklai ir, jei reikėdavo, vienkartinės sauskelnės, na o „kakutis“ dažniausiai su lotoso pagalba. Nuojauta kuždėdavo man, jog mažoji ima tą lotoso pozą suprasti kaip signalą. Neretai be „kakučio“ ar vietoje jo mažoji padarydavo „sysiuką“.
Taip mąstant ir tyrinėjant savo stebėjimus sulaukiau pagalbos! Dėka vieno puikaus žmogaus į mano rankas pakliuvo Ingrid Bauer knygos „Diaper free“ vertimas į rusų kalbą. Supratau, kad būtent to ir laukiau. Šioje knygoje perskaičiau tai, ką intuityviai lyg ir suvokiau, bet nežinojau, kas tai ir „su kuom valgoma“. Ši knyga sudėjo taškus ant „i“ ir suteikė vidinės ramybės bei pasitikėjimo, kurį praradau tiesiog dėl žinių trūkumo.
Dabar begalės džiaugsmo suteikia tai, jog matau, kad galiu suprasti dukrelę, o ji – supranta mane. Mūsų bendravimas mokantis natūralios higienos tapo tokiu natūraliu ir neįkyriu, jis tiesiog yra šalia mūsų ir mums padeda gyventi paprasčiau. Be to, kad atpažįstu dukrelės signalus, kai ji nori TO, išmokau intuityviai nujausti, kad mažylei manęs reikia. Tai nuostabus jausmas!
Deja, dauguma vakarietiškos kultūros medikų teigia, jog vaikai nesugeba kontroliuoti tuštinimosi ir šlapinimosi raumenų iki 2-3 metų, ir neva visai tai daro „nė nemirktelėję“. Gamintojai savo ruožtu trinas rankas ir išleidžia į rinką vis didesnius vienkartinių sauskelnių dydžius. Rezultatas: vaikai mokomi suvokti sauskelnes kaip tualetą bei ilgai nesupranta ryšio tarp „sysiu“ ir „šlapia“, o pradėjus pratinti prie puoduko dažnai sutelkiama daug jėgų atpratinti nuo to, kas per 2 „pampersinio“ gyvenimo metus tapo įprasta. Kalbu apie dažniausius, standartinius atvejus, žinoma, būna išimčių ir įvairių variantų. Bet ar esate tikri, jog Jūsų atvejis bus tas išimtinis?
Taigi, labai noriu atkreipti dėmesį į tai, jog kiekvienas sveikas mažylis puikiai suvokia savo fiziologiją ir geba išmokti atitinkamai reaguoti. Jeigu tuo netikite, atlikite paprastą bandymą – nuvilkite mažyliui sauskelnes ar vystyklą ir stebėkite jo elgesį, kai jis šlapinsis ir kaip jis elgiasi iki to. Be abejonės įsitikinsite, jog šis mažas Dievo kūrinys tikrai suvokia, kas su jo kūneliu vyksta ir tuo metu yra susitelkęs ties tuo. Jis parodo tai visais jam įmanomais būdais. Išmokite stebėti ir suprasti! Tėvų abejingumas ir nesidomėjimas gali tapti priežastimi, dėl ko vieną dieną mažylis nustos Jums bandęs sakyti, jog tuoj darys TAI.
Nepamirškime, jog vienkartines sauskelnes sugalvojo suaugę suaugusiems, t.y. jų patogumui. Užvilkę kūdikiui tokias kelnaites, blokuojate savo pačių suvokimą apie mažylio fiziologiją, o svarbiausiu čia tampa siekis išlaikyti vaikelio rūbelius švariais, o užpakaliuką sausą. Beje, švara – ginčytinas aspektas. Kadangi vienu metu gana intensyviai naudojau vienkartines sauskelnes, galiu palyginti ir teigti, jog būdavo nemaža darbelio sutvarkyti „prikakotame pamperse“ išsivoliojusį „šikniuką“. Ką jau kalbėti apie tai, jog esant didesniam kiekiui „kakių“ vienkartinės sauskelnės tiesiog neatlaikydavo, jeigu gumelės ties šlaunimis ir atlikdavo savo funkciją bei sulaikydavo „laviną“, tai ties nugara viskas laisvai išplaukdavo ir išsitepdavo kiaurai. Iš tiesų, man daug mieliau savo mažylę palaikyti ir pašnibždėti jai „aaa“ ar „kaku kaku“ ir pasidžiaugti abipusiu supratimu.
Ir dar, natūrali kūdikių higiena – jokia naujovė ar mada. Ji buvo ir yra visame pasaulyje nuo pradžių pradžios, kaip natūralus kūdikio poreikio tuštintis suvokimas bei tenkinimas. Tačiau mūsų skubanti civilizacija tai nepagrįstai užgožė. Galbūt todėl apklausos ir rodo, jog daugeliui kūdikis asocijuojasi su tokiomis būtinomis sąlygomis kaip „krūtis + sauskelnės“.
Nuotrauka iš: organicbabyproducts101.com