2010 m. vasario 2 d., antradienis

Apie intuiciją

Rašydama šį, kaip pati pradedu pastebėti, jau ne visai dienoraštį, labai noriu tiems, kam natūralioji kūdikių higiena kelia susidomėjimą, perteikti mano šokias tokias praktines žinias bei turimą informaciją, kuri galėtų pagelbėti atsakymų ieškantiems tėvams. Mėginsiu kiek įmanoma suprantamiau sudėlioti mozaikos detales ir įtikinti :), jog tai iš tiesų paprasčiau nei kužda stereotipai ar baimės, ir kad tai gali duoti daug daugiau nei tik higieną. Bent man higiena nėra ta varomoji jėga, kuri skatina tapti supratingesne mama. Taip gyvenu ir elgiuosi tiesiog intuityviai.

Būtent intuicija yra pagrindinis mano pagalbininkas. Kiek teko girdėti ar skaityti, taip dažniausiai būna ir kitoms mamoms (ar tėčiams). Patarimas: jau ne kartą esu suklydusi ir nepasiūliusi mažylei „ssss“ ar „aaa“ laiku, nes nepaklausiau savo nuojautos.

Jeigu atrodytų nežinia dėl ko į galvą šauna staigi ir aiški mintis, jog galbūt Jūsų mažylis nori nusilengvinti, patikėkite savimi ir pasiūlykite jam tai. Nesakau, kad nutinka nuolat būtent taip, bet dažnai. Be to, su laiku ateina tiesiog kažkoks lyg žinojimas, jog vaikelis nori. Bet tas žinojimas vėlgi, sakyčiau, intuityvus. Man sunku pasakyti, ar tai ateina dėka tos pačios intuicijos, ar tiesiog laiko nuojauta, kad jau praėjo tam tikras laiko tarpas ir mažylis vėl nori „sysiu“ ar „kaku“. Bet išmokau save girdėti. Skeptikams atsakau – taip, būna visko :) Kartais aplinkos trikdžiuose paskendusi mama ima ir prašauna :) Mano dukrelė tada aiškiai parodo - „mama, aš visai nenoriu“, tiesiog ima keltis nuo puodo, taip kaip sugeba (juk dar nevaikšto). Aš jos tiesiog atsiprašau ir pasakau: „kai norėsi, pasakyk mamai“. O kai būdavo visai mažutė ir aš laikydavau ją virš kriauklės lotoso pozoje, tuomet tokiu „nepataikytu“ atveju ji tiesdavo kojas ir suzyzdavo, suprask – nenori. TAČIAU, nieko blogo apsigauti ir švelniai pasiūlyti. Taip lavinama nuojauta ir bendravimas su vaikeliu. Juk tai komunikacija, vaikelis labai aiškiai pasakys, jog ne laikas.

Taigi, savotiški signalai intuicijos lygmenyje būtų:

  • Ateina staigi ir aiški mintis, jog vaikelis nori „sysiu“ ar „kaku“ arba kyla klausimas „ar jis nenori „sysiu/kaku“?
  • Laikant vaikelį staiga pajuntate drėgmę, šilumos jausmą ant savo kūno, lyg mažylis būtų Jus „papuošęs“. (Tai dažnas aiškus signalas, pasiūlykite kol nepapuošė ;) Tik nepasiduokite, žinoma, paniškai baimei būti „apsysiotai“, tuomet tai taps ne signalu, o baime. Nepamirškite, jog tokie reti „nepataikymai“ lengvai išskalbiami ir išdžiovinami, drąsiai mokykitės).
  • Staiga pajuntate tiesioginio kontakto su vaikeliu poreikį, norite jį paimti, nors esate labai įnikusi į pašalinę veiklą ar darbą.

Ką apie intuiciją rašo Ingrid Bauer („Diaper free“)?

Man labiausiai įsiminė tezė, jog intuicija auga, jeigu ja naudojamasi. Kiekvienas truputį padirbėjęs gali ją išlavinti. Juk intuicija, kaip kūdikis – ji neužauga per sekundės dalį, bet palaipsniui, jeigu tam sudaromos palankios sąlygos. Mokydamiesi jausti save, savo kūdikį bei didžiulį pasaulį, tampame stipresniais bei gražesniais savo dvasia.

SVARBU: pakartotinai noriu pabrėžti, jog natūrali higiena negali virsti baiminga kova su „šlapiais faktais“. Jeigu bijosite „prašauti“ ar „nepagauti“, jausitės susirūpinusi, nerami, tai pajus ir mažylis. Vaikai nemėgsta griežtos kontrolės bei grubaus įsimaišymo, tuomet jie ima priešintis net tuomet, kai nori nusilengvinti. Vaikelio protestas gali tapti ta nelemta nusivylimo natūralia higiena priežastimi. Vaikai tiesiog nuostabūs sutvėrimai bei labai atviri, momentaliai parodo, kas nepatinka ar ne vietoje ir ne laiku. Reaguokite į tai, taip nenuklysite nuo teisingo kelio. Prievarta ir baimė – klaidinga strategija. Tiesiog įsiklausykite į intuiciją ir tobulinkite ją. Mamos intuicija remiasi tik meile, čia negali būti baimės dėl šlapios lovos ar kilimo (lovą tiesiog užklokite tinkamai, pvz. vilnos pledu, jis nepraleis drėgmės, o kilimas puikiai išsivalys šiltu muilinu vandeniu, arba laikinai jį tiesiog suvyniokite, ir dulkių bus mažiau). Jeigu gyvensite baimėje, jog namai turi tik blizgėti, būti nepriekaištingai sterilūs ir švarūs, tai tuomet ar apskirtai sugebate sukurti laisvą ir laimingą aplinką vaikeliui?
Tikiu, girdėtas bus posakis, jog vaikai būna dviejų tipų - švarūs ir laimingi.

Nuotrauka iš: www.babiestoday.com

2 komentarai:

  1. laba diena, mes kol kas tik tik pradedam stebėti vaikelį, kartais pavyksta laiku suspėti pasiūlyti. Sūneliui 2 mėn. Dažnai atrodo, kad jis nori nusilengvinti, tačiau laikomas virš kriauklės tiesia kojas ir zyzia. o paguldytas ant vystymo lentos, pasisioja ir pakakoja.. ar gali būti, kad jam nepatinka lotoso poza?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Naturalioji higiena pilna individualumo. Lotoso poza iskyriau kaip mums labai padejusia. Kiti tevai gi taiko kitus budus (perzvelkite nuotraukas straipsneliuose, paieskokite ideju internete, jei jau visai niekas netiktu). Jusu vaikelis aiskiai rodo, kad jam nepatinka. Taigi meginkite laikyti galbut uz slaunu, gal taip mazyliui bus priimtiniau - juk tokia elementaria poza dazniausiai visi ir naudoja. O gal jam nepatinka virs kriaukles, gal keiskite aplinka kol jam patiks - gal virs klozeto (atsiseskite, o ji laikykite tarp koju) arba naudokite bliudeliu tame paciame kambaryje nekeiciant aplinkos.
    SEKMES, istvermes, isradingumo!

    AtsakytiPanaikinti